Apie

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ketina atgaivinti iš dalies apleistą istorinį Jonušo Radvilos rūmų kompleksą ir sukurti jame šiuolaikišką muziejų. Šiuose istoriniuose pastatuose, esančiuose pačiame Vilniaus centre, ketiname įkurdinti fotografijos, dizaino, senosios Europos dailės ir kitas LNDM rinkinių ekspozicijas. Siekdamas šio tikslo muziejus pradeda ruoštis architektūriniam konkursui ir atsiveria įvairiapusėms diskusijoms.

Norime semtis žinių, mokytis iš gerų pavyzdžių, todėl kviečiame dalintis įžvalgomis ir patirtimi vietos bei užsienio kultūros ir meno institucijas, ekspertus, kultūros lauko atstovus, valdžios institucijas bei plačiąją visuomenę.

Tikime, kad pasitelkdami išorinę patirtį ir žinias kokybiškai suformuosime ateities muziejaus poreikius atliepiančią architektūrinę programą, o galiausiai sukursime lankytojams patrauklią ir reikalingą kultūros instituciją.

Nuotr. aut. Gintarė Grigėnaitė, LNDM

Rūmų istorija

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad XVI a. Vilniaus priemiestyje, vadintame Didžiosiomis Lukiškėmis, parko tipo sode stovėjo mediniai Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565) rūmai. XVII a. viduryje Jonušas Radvila (1612–1655) stato naujus mūrinius rūmus. Juos iki XIX a. miestiečiai vadino Jonušavos rūmais. Manoma, kad rūmus projektavo ir prie jų statybos dirbo Radvilų dvaro architektas Ulrichas, statęs Radvilų pilį Biržuose ir Vilniaus Šv. Teresės bažnyčią.

Naujieji Jonušo Radvilos rūmai buvo „U“ raidės plano. Juos sudarė penki triaukščiai paviljonai, kuriuos jungė keturi tarpiniai dviaukščiai korpusai su erdviu stačiakampiu kiemu.

 

Vytautas Gabriūnas. Vilnius. Radvilų rūmai. XVII a. retrospektyva. 1989 m.

Svarbiausia buvo reprezentacinė ansamblio rytinė dalis (dabar išlikęs tik apleistas pirmasis rytinis korpusas). Ji turėjo puošnias ir erdves svetaines, sales, kurioms įspūdingo dekoratyvumo teikė marmuro kolonos su paauksuotais korintiniais kapiteliais. Patalpas puošė plastinis ornamentinis dekoras ir tapytos freskos. Ištaiginga Jonušo Radvilos rezidencija garsėjo dailės kūrinių rinkiniais, kurių, tikima, galėjo būti apie 1000.

Šiandien

Rūmus stipriai nuniokojo 1655 m. maskvėnų okupacija. Buvo išvežtos marmurinės kolonos, baldai, meno kūriniai, nuo stogų nulupinėti dekoratyviniai paauksuoti šalmai, o dalis rūmų sudegė. Išlaisvinus sostinę, Radviloms buvo sunku atstatyti rūmus, o po nuniokojimo Vilniuje labai trūko įvairių amatininkų ir statybinių medžiagų.

Rūmams nykstant, XVIII a. antroje pusėje Radvilos miestiečiams pardavė pietinį korpusą (prie Liejyklos gatvės). XIX a. pr. apleistą ir negyvenamą šiaurinį rūmų korpusą Dominykas Radvila padovanojo Labdarių draugijai, kuri veikė iki 1940-ųjų.

Sovietmečiu buvo atstatytas šiaurinis kompleksas buvo pritaikytas sporto ir kitoms veikloms. Nuo 1990-ųjų šiaurinėje rūmų dalyje pradėjo veikti LNDM padalinys. Dalis komplekso pastatų yra nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektai. Išlikę Radvilų rūmų komplekso pastatai ir priklausiniai, kurie sudaro apie 7000 kv.m, ir 0,8 ha teritorija priklauso Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.

Nuotr. aut. Gintarė Grigėnaitė, LNDM